Rekomendacijos

Vaikų iki 5 metų amžiaus fizinio aktyvumo, sėdimosios veiklos ir miego gairės, 2019 m.

Ankstyvoji vaikystė yra spartaus fizinio ir pažintinio vystymosi laikotarpis, kai formuojasi vaiko įpročiai, o šeimos gyvenimo būdo įpročiai yra lankstūs ir gali keistis. PSO gairėse dėl fizinio aktyvumo, nejudraus elgesio ir miego svarbos vaikams iki 5 metų pateikiamos rekomendacijos, kiek laiko per 24 valandas maži vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs, miegoti, bei kiek daugiausiai laiko jie galėtų praleisti sėdėdami prie ekranų.

PSO fizinio aktyvumo ir sėdimosios veiklos gairės, 2020 m.

PSO fizinio aktyvumo ir sėdimosios veiklos gairėse pateikiamos įrodymais pagrįstos visuomenės sveikatos rekomendacijos vaikams, paaugliams, suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus suaugusiesiems dėl fizinio aktyvumo kiekio (dažnumo, intensyvumo ir trukmės), reikalingo norint pasiekti reikšmingos naudos sveikatai ir sušvelninti pavojų sveikatai. Pirmą kartą pateikiamos rekomendacijos dėl nejudraus gyvenimo būdo ir sveikatos rezultatų sąsajų, taip pat rekomendacijos subpopuliacijoms, tokioms kaip nėščios ir pogimdyvinės moterys bei žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis ar turintys negalią.

PSO fizinio aktyvumo ir sėdimosios veiklos gairės trumpai, 2021 m. 

Pagrindinės žinutės:

• Fizinis aktyvumas naudingas širdžiai, kūnui ir protui. Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti išvengti ir valdyti širdies ligas, 2 tipo diabetą ir vėžį, kurie sukelia beveik tris ketvirtadalius mirčių visame pasaulyje. Fizinis aktyvumas taip pat gali sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, pagerinti mąstymą, mokymąsi ir bendrą savijautą.
• Bet koks fizinis aktyvumas yra geriau nei jokio, o daugiau – dar geriau. PSO rekomenduoja visiems suaugusiesiems bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio* aktyvumo per savaitę (arba lygiavertį intensyvų aktyvumą), o vaikams ir paaugliams – vidutiniškai 60 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo per dieną.
• Visas fizinis aktyvumas svarbus. Fizinis aktyvumas gali būti atliekamas darbe, sportuojant ir laisvalaikiu (vaikščiojant, važiuojant dviračiu), taip pat atliekant kasdienes ir namų ruošos užduotis.
• Raumenų stiprinimas naudingas visiems. Vyresnio amžiaus suaugusieji (65 metų ir vyresni) turėtų užsiimti fizine veikla, kuri lavina pusiausvyrą ir koordinaciją, taip pat stiprina raumenis, kad padėtų išvengti kritimų ir pagerintų sveikatą.
• Pernelyg didelis pasyvus gyvenimo būdas gali būti nesveikas. Tai gali padidinti širdies ligų, vėžio ir 2 tipo diabeto riziką. Sėdimo laiko ribojimas ir fizinis aktyvumas yra naudingi sveikatai.
• Didinti fizinį aktyvumą ir mažinti sėdimąją veiklą gali būti naudinga visiems, įskaitant nėščiąsias ir pagimdžiusias moteris bei žmones, sergančius lėtinėmis ligomis ar turinčius negalią.

* Aerobinis fizinis aktyvumas – tai fizinė veikla, kurios metu didėja širdies ir plaučių veikla, o organizmas naudoja deguonį energijai gaminti. Šio tipo aktyvumas dažniausiai yra ritmiškas, pastovus ir vidutinio arba didelio intensyvumo, skatinantis ištvermę.

Pagrindinės savybės:

• Trunka bent kelias minutes ar ilgiau.
• Padidina širdies ritmą ir kvėpavimą.
• Veikia dideles raumenų grupes.

Pavyzdžiai:

• Vaikščiojimas greitu tempu
• Bėgiojimas
• Dviračio mynimas
• Plaukimas
• Šokiai

Pasaulinis fizinio aktyvumo veiksmų planas 2018–2030 m.: daugiau aktyvesnių žmonių sveikesniam pasauliui, 2018 m.

Įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda išvengti ir gydyti lėtines neinfekcines ligas (LNL), tokias kaip širdies ligos, insultas, diabetas, krūties ir gaubtinės žarnos vėžys. Jis taip pat padeda išvengti hipertenzijos, antsvorio ir nutukimo bei gali pagerinti psichinę sveikatą, gyvenimo kokybę ir savijautą.

Be daugybės fizinio aktyvumo teikiamos naudos sveikatai, aktyvesnės visuomenės gali gauti papildomos investicijų grąžos, įskaitant mažesnį iškastinio kuro naudojimą, švaresnį orą ir mažiau apkrautus, saugesnius kelius. Šie rezultatai yra susiję su bendrų Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 m. tikslų, politinių prioritetų ir užmojų siekimu.

PSO pasaulinis veiksmų planas, skirtas skatinti fizinį aktyvumą, reaguoja į šalių prašymus atnaujinti gaires ir veiksmingų bei įgyvendinamų politikos veiksmų, skirtų padidinti fizinį aktyvumą visais lygmenimis, sistemą. Jis taip pat reaguoja į prašymus dėl pasaulinės lyderystės ir stipresnio regioninio bei nacionalinio koordinavimo, taip pat į visos visuomenės atsako poreikį, kad būtų pasiektas pokytis tiek remiant, tiek vertinant visų žmonių reguliarų aktyvumą pagal gebėjimus ir visą gyvenimą.

Veiksmų planas buvo parengtas vykdant pasaulinį konsultacijų procesą, kuriame dalyvavo vyriausybės ir pagrindinės suinteresuotosios šalys iš įvairių sektorių, įskaitant sveikatos apsaugą, sportą, transportą, miestų projektavimą, pilietinę visuomenę, akademinę bendruomenę ir privatų sektorių.

Šiaurės šalių mitybos rekomendacijos, 2023 m. 

Šiaurės šalių mitybos rekomendacijos (Nordic Nutrition Recomendations – NNR) yra mokslinis nacionalinių mitybos gairių ir maistinių medžiagų rekomendacijų Šiaurės ir Baltijos šalyse pagrindas. NNR 2023 yra kelių šimtų tyrėjų ir ekspertų penkerių metų darbo rezultatas, įgyvendinant didžiausią ir labiausiai pasaulyje aprėpiamą Šiaurės šalių bendradarbiavimo projektą. Šis šeštasis NNR leidimas pirmą kartą pateikia rekomendacijas ne tik apie tai, koks maistas yra naudingas mūsų sveikatai, bet ir apie tai, kas naudinga aplinkai. Be to, atnaujintos maistinių medžiagų referencinės vertės, pirmą kartą nustatytos daugelio maistinių medžiagų referencinės vertės ir išanalizuota daug daugiau maisto grupių nei ankstesniuose leidimuose – todėl NNR 2023 tapo išsamiausia iki šiol NNR. 

NNR 2023 rekomenduoja daugiausia augalinės kilmės mitybą, kurioje gausu daržovių, vaisių, uogų, ankštinių augalų, bulvių ir neskaldytų grūdų. Skatina gausų žuvies ir riešutų vartojimą; vidutinį neriebių pieno produktų vartojimą; ribotą raudonos mėsos ir paukštienos vartojimą; minimalų perdirbtos mėsos, alkoholio ir perdirbtų maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, druskos ir cukraus, vartojimą.

Ryšys tarp saldintų gėrimų vartojimo ir vaikų antsvorio bei nutukimo

PSO gairės dėl kūdikių ir mažų vaikų nuo 6 iki 23 mėnesių amžiaus papildomo maitinimo, 2023 m. 

Papildomas maitinimas, apibrėžiamas kaip maisto produktų, papildančių pieną, davimas, kai vien motinos pieno ar pieno mišinio nebepakanka kūdikio mitybos poreikiams patenkinti, paprastai prasideda nuo 6 mėnesių amžiaus ir tęsiasi iki 23 mėnesių amžiaus. Tai yra vystymosi laikotarpis, kai vaikams itin svarbu išmokti/pamėgti vartoti sveiką maistą ir gėrimus bei formuoti ilgalaikius mitybos įpročius. Tai taip pat sutampa su laikotarpiu, kai augimo tempas sulėtėja ir padidėja maistinių medžiagų trūkumo rizika.

Šiose gairėse pateikiamos pasaulinės, normatyvinės, įrodymais pagrįstos rekomendacijos dėl papildomo maitinimo 6–23 mėnesių amžiaus kūdikiams ir mažiems vaikams, gyvenantiems šalyse su žemomis, vidutinėmis ir aukštomis pajamomis. Jose atsižvelgiama į tiek krūtimi maitinamų, tiek nežindomų vaikų poreikius. 

Gairėse pateiktos rekomendacijos skirtos plačiai auditorijai, įskaitant politikos formuotojus bei techninius iri programų darbuotojus vyriausybinėse įstaigose ir organizacijose, dalyvaujančiose kūdikių ir mažų vaikų maitinimo programų kūrime ir įgyvendinime. Šiomis gairėmis taip pat gali naudotis tėvai, globėjai, sveikatos priežiūros specialistai, klinicistai, akademinės ir mokslinių tyrimų įstaigos bei mokymo įstaigos.

Europos pediatrų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos bei kitų organizacijų pozicija dėl 2023 m. PSO kūdikių ir mažų vaikų papildomo maitinimo gairių

Pasaulio nutukimo federacija. Investavimas į veiksmus kovojant su nutukimu: dvigubos naudos skatinimas

Saldintų gėrimų apmokestinimas, UNICEF